Straipsniai:

1.	Milda Aidukaitė	*Istoriniai želdynai – mūsų kultūros gyvasis paveldas*
	Istorinių želdynų chartijoje (Florencijos chartija, 1981) vienas iš istorinio želdyno apibrėžimų skelbia taip: „tai architektūros kompozicija, kurios didžiąją dalį sudaro augalija. Ji gyva, todėl yra gendanti ir atsinaujinanti. Jos pavidalas kinta priklausomai nuo pusiausvyros tarp sezonų kaitos ciklo; gamtai pražystant ir vystant, ir jos būklę palaikančių dirbtinių priemonių“. Šio gyvojo paminklo apsaugai reikia specialių taisyklių, juridinės apsaugos. Gyvojo paveldo apsauga nurodo juos identifikuoti ir inventorizuoti. Jiems reikia apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo bei priežiūros strategijos. Istorinis kultūros paveldas atgaivinamas tam, kad visuomenė suvoktų, koks svarbus yra jos turimas istorinis paveldas tautinio tapatumo, socialinės ir ekonominės gerovės, visuomenės pilietiškumo ir kitais požiūriais. Istorinio želdyno, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, prieinamumas ir atgaivinimas skatina visuomenės suvokimą apie turimą istorinį paveldą.
2.	Ligita Baležentienė	*Bougenvillea glabra Choisy dauginimas žaliaisiais auginiais*
	Bugenvilija arba popierinė gėlė (Bougainvillea glabra Choisy) yra viena iš patraukliausių rūšių, naudojamų patalpų dizaine. Ji su šviesiai žaliais, kiek plaukuotais, lapais ir ryškiai raudonomis ar kitų spalvų pažiedėmis. Natūraliai auganti Brazilijoje, bugenvilija yra visžalis, laipiojantis sumedėjęs vijoklis. Neryškūs balti žiedeliai paprastai pasirodo apsupti spalvingų „popierinių“ pažiedžių, dėl kurių ir suteiktas popierinės gėlės pavadinimas. Pasitaiko paprastų ir pilnavidurių žiedų formų. Sumedėjantis kamienas linkęs suktis, o jauni laibi stiebai yra spygliuoti ir su tamsiai žaliais lapais. Natūraliomis sąlygomis bugenvilija tinka gyvatvorėms, arkoms ir auginti vazonuose. Daugelis bugenvilijos rūšių idealiai tinka bonsams auginti. Sodinti bugenviliją galima šaknų ir šaknų auginiais. Augalas gali būti dauginamas vegetatyviškai pusiau sumedėjusiais ir sumedėjusiais ūgliais, norint išsiauginti daugiau sodinamosios medžiagos. Siekiant pagerinti ūglių įsišaknijimą buvo bandomi įvairūs augimo reguliatoriai.
3.	Diana Baravykaitė, Regina Repšienė	*Želdinių įvairovė ir būklė Klaipėdos valstybinės kolegijos fakultetų teritorijose*
	Inventorizavus Klaipėdos valstybinės kolegijos fakultetų želdynus iš viso identifikuoti 72 sumedėjusių augalų ir 42 dekoratyviųjų žolinių augalų taksonai. Taksonų skaičiumi turtingiausias yra Technologijų fakulteto želdynas – sumedėjusių 32 ir dekoratyviųjų žolinių augalų 25 taksonai. Sumedėjusių augalų taksonų įvairove pasižymi ir šio fakulteto Kraštotvarkos katedros sumedėję augalai – 29 taksonai. Technologijų fakulteto želdyne nustatyta daugiausia geros būklės medžių (95,4 %) ir krūmų (100 %). Patenkinamos ir blogos būklės sumedėjusių augalų daugiausia yra Sveikatos mokslų ir Pedagogikos fakulteto želdynuose – atitinkamai 26,8 % ir 23,6 %.
4.	Aleksandra Barkauskienė, Rasa Skarbalienė, Jurga Kučinskienė	*Žalieji stogai ir aplinkos kokybė*
	Straipsnyje aptariama žaliųjų stogų reikšmė aplinkos kokybei, jų privalumai, didėjant urbanizuotų teritorijų plotams. Pagrindinė apželdinto stogo „užduotis“ – sušvelninti urbanistinę veiklą, sukurti sveikesnę erdvę žmonėms, atkuriant užstatytus žaliuosius plotus. Apželdinti stogai nagrinėjami keturiais aspektais: ekologiniu, statybiniu-ekonominiu, estetiniu ir psichologiniu. Apžvelgiama Vakarų valstybių patirtis apželdinant visuomeninės, gyvenamosios ir pramoninės paskirties pastatų stogus.
5.	Valerija Baronienė	*Miesto medžių kolekcija Dubravos arboretume: pirmieji žingsniai*
	2006 metais Dubravos arboretume pradėta kurti miesto medžių kolekcija. Tai maži arba vidutinio aukščio augalai, pasižymintys atsparumu ligoms, kenkėjams ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams. Šio darbo tikslas – Lietuvoje ištirti ir įvertinti užsienio šalyse jau auginamus miesto sąlygoms tinkamus medžius, mūsų sąlygomis sėkmingai augančius augalus dauginti ir perduoti medelynams tolesniam platinimui. Straipsnyje apžvelgiami pirmieji šio darbo rezultatai.
6.	Erika Brinkytė	*Šiaulių miesto želdynų sistemos analizė*
	Miestų bendrą vaizdą ir struktūrą lemia želdynai ir jų sistemos, nuo kurių priklauso miesto erdvės struktūra, papildoma statinių architektūra, kuriamos žaliosios erdvės, gerinamos aplinkos sąlygos. Tinkamai panaudojant želdynų teikiamas galimybes, sukuriama palankesnė miesto aplinka žmogaus poreikiams. Tačiau ar tam tikrame plote ir visoje miesto teritorijoje pakanka želdinių kiekybine ir kokybine prasme? Straipsnyje nagrinėjamas Šiaulių miesto miškų ir atskirųjų želdynų pasiskirstymas, parkų ir skverų būklė, apžvelgiami gatvių želdiniai, tankumas ir kokybė.
7.	Dalia Butkienė, Kazimieras Matiušinas	*Kraštotvarkos krypties specialistų kompetencijų plėtojimas integracijos į darbo rinką aspektu*
	Straipsnyje nagrinėjama Kauno kolegijoje rengiamų kraštotvarkos krypties specialistų profesinės veiklos perspektyva profesinio rengimo tobulinimo aspektu. Straipsnyje aptariamos kompetencijos, kvalifikacijos svarba mokymo turinio tobulinimui, išryškinant jų reikšmę sėkmingai karjerai. Teoriniais samprotavimais ir praktiniais tyrimais analizuojama šios srities specialistų atitikmuo rinkos poreikiams bei jų rengimo problemos. Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė šios krypties specialistų kompetencijų kriterijus ir jų adaptaciją darbo rinkoje.
8.	Giedrė Čeponytė, Vaiva Deveikienė	*Vilniaus miesto želdinių inventorizavimas ir informacinės duomenų bazės kūrimas*
	Straipsnyje aptariama ir pristatoma Vilniaus miesto želdinių inventorizavimo programos patirtis. Pateikiama trumpa teisinių ir techninių prielaidų apžvalga, aptariama techninės užduoties formavimo ir pateikimo medžiaga, nagrinėjami organizaciniai, technologiniai ir vadybiniai miesto želdinių inventorizacijos aspektai. Atvejo analizė bus naudinga moksliniu ir metodiniu požiūriu.
9.	Stasė Dapkūnienė, Gitana Štukėnienė, Regina Juodkaitė, Ona Motiejūnaitė	*Lietuvos dendrologinės vertybės – augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai*
	Straipsnyje pateikiama informacija apie Lietuvos dendrologines vertybes – 650 medžių, kuriems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas Pavienių medžių ir medžių grupių kategorijoje, nurodomi jų skirtumai nuo botaninių gamtos paveldo objektų.
10.	Demidov A. S. , Potapova S. A.	*The Role of the Main Botanical Garden Named After N. V. Tsitsin RAS in Conservation of Natural Complex of Moscow City*
	The role of the Main Botanical Garden named after N. V. Tsitsin RAS in conservation of natural complex of Moscow city is presented. The Garden’s collection is the base of scientific investigation and enrichment the list of plants used for the greenery.
11.	Steponas Deveikis, Vaiva Deveikienė	*Viešosios erdvės ir želdynai nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistemoje*
	Straipsnyje aptariami viešųjų erdvių ir pirmiausia želdynų kadastro ir registro klausimai. Pateikiama trumpa svarbiausių bibliografinių šaltinių ir duomenų bazių, ankstesnių publikacijų apžvalga. Akcentuojama kadastro svarba viešosios nuosavybės objektams, analizuojami praktiniai pavyzdžiai, kuriuos autoriai surinko tyrinėdami situaciją in situ ir in visu bei miestų, pirmiausia Vilniaus ir Utenos, kadastro žemėlapiuose ir duomenų bazėse. Viešosios nuosavybės objektų kadastras ir registras yra reikšmingas tolesnei tokių objektų vadybai ir tvarkybai, kultūros paveldo apsaugai.
12.	Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė	*Želdyno įtaka socialinei miesto centro aplinkai: Taikos sodų Šefilde atvejis*
	Lietuvos miestuose pastebimos su miestų želdynais susijusios problemos – tinkamai įrengtų želdynų trūkumas, viešųjų erdvių funkcionavimo problemos ir socialinio želdynų vaidmens ignoravimas – skatina pasidomėti užsienio patirtimi šioje srityje. Straipsnio tikslas – nustatyti želdyno įtakos miesto centro socialinei aplinkai aspektus ir juos išplėtoti remiantis Taikos sodų – Šefildo miesto (Didžioji Britanija) centre naujai sukurto želdyno – atveju.
13.	Petras Grecevičius, Algimantas M. Olšauskas, Jonas Genys, Ramunė Staševičiūtė, Edvardas Riepšas, Vytautas Dubra, Akvilė Kilijonienė	*Kraštovaizdžio architektūros specialistų rengimo Lietuvoje problemos ir tobulinimo aspektai*
	Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais stebimos kraštovaizdžių formavimo, parkų rekonstrukcijos, miestų kraštovaizdžių kultūros problemos. Stinga tinkamai įrengtų želdynų, ignoruojama viešųjų erdvių funkcionavimo ir socialinio želdynų vaidmens įtaka architektūrinės aplinkos, miestų erdvių, rekreacinių, gyvenamųjų ir kitų teritorijų estetinei raiškai ir funkcinei kokybei. Visa tai verčia išsamiau patyrinėti šios srities sunkumus. Viena svarbiausių tokių problemų priežaščių – kraštovaizdžio formavimo specialistų rengimo problema. Iki 2010 metų Lietuvoje vykdomų studijų programų sąraše nebuvo kraštovaizdžio architektūros studijų. Universitetai ir kolegijos suprasdami, kad tokie specialistai turi būti rengiami, ieškojo visokių išeičių. Viena tokių buvo kraštotvarkos krypties studijos, tačiau taip pavadintos studijos nepripažįstamos nei Europoje, nei kitur. Specialistų stygius lėmė vis prastėjančią gyvenamosios aplinkos kokybę. Todėl šio tyrimo tikslas – iš esmės pagerinti kraštovaizdžio formavimo specialistų rengimo kokybę, tai pat ateityje užtikrinant aukštą gyvenamosios aplinkos kokybę.
14.	Banga Grigaliūnaitė, Vidmantas Ulevičius, Vilma Meškauskienė, Evaldas Navys	*Atmosferos oro teršalų įtaka liepų būklei Vilniaus mieste*
	Judriausiose transportu miesto gatvėse yra nustatyta didžiausia tarša, jose daugiausiai džiūstančių, nusilpusių liepų. Antakalnio, Pylimo gatvėse dengtuose šaligatviuose augančių liepų bei vejose – Žirmūnų, Kareivių – lapų nekrozė siekė 61–95 % 3 defoliacijos klasė, Savanorių prospekte – 4. Mažiausios taršos zonoje Architektų gatvėje ir Verkių parke liepos augo vejose, nustatyta 1 defoliacijos klasė. Liepas sauso nusėdimo teršalai veikia nevienodai, kai kuriais atvejais jie sumažina grybinių ligų plitimą, o mažos taršos koncentracijos 14,46 mgS/m2 , 2,44 mgN/ m2 turi įtaką lapų dėmėtligių sukėlėjams (Verkių parkas).
15.	Laimutis Januškevičius, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė	*Buvusių dvarų sodybų želdynai ir jų tvarkymas*
	1999–2009 m. buvo ištirta per 200 šalies dvarų parkų. Pagal išplanavimo pobūdį šiuos parkus galima būtų suskirstyti taip: geometrinio plano – 55 parkai (27,5 %), mišraus – 107 (53,5 %) ir peizažiniai – 38 (19 %). Iš viso šalies dvarų parkuose šiuo metu auga apie 350 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių ir dekoratyvinių formų (Pinophyta – 95, Magnoliophyta – 255), priklausančių 39 šeimoms ir 93 gentims (Pinophyta – 4 šeimos ir 11 genčių, Magnoliophyta – 35 ir 82). Kiekvieno senojo parko renovaciją reiktų pradėti nuo elementarių jo tvarkymo ir priežiūros darbų. Tai vadinamasis „rūdžių pašalinimas“ nuo seno meno kūrinio, leidžiantis aiškiau pajausti šio kūrinio dvasią ir parinkti tinkamiausius renovacijos kelius ir metodus. Vykdant renovacijos darbus, pagrindinį dėmesį reikia skirti parko erdvinei struktūrai atkurti. Gerai prižiūrimi parkai, išsaugodami daugiau ar mažiau ryškius autentiškumo bruožus, išgyvena 200–300 metų. Kiekviena karta jiems suteikia kažką savo, pritaikydama savo poreikiams ir interesams bei savo laikmečio dvasiai.
16.	Marina Jurkane	*Želdynų fizinis ir psichoemocinis poveikis žmogaus būsenai*
	Šiame darbe pateikta trumpa gamtos ir sodo poveikio žmogaus sveikatai ir gerovei apžvalga, nagrinėjama, kaip panaudoti šį poveikį gydymo ir reabilitacijos procese, atsižvelgiant į landšafto architektūrą ir ekologinę psichologiją. Ypatingas dėmesys skiriamas želdynų svarbai gydant stresą. Pateikta gydomojo ir terapeutinio sodo definicija, apibūdinti gydomosios aplinkos kūrimo principai, pateikti tarptautinės patirties pavyzdžiai.
17.	Gundega Lināre	*Tendencies of Development of Green Territories of Small Cities of Latvia*
	Historical development urban environment in town planning is observed. It is established, that more progressive and favourable for inhabitants are principles, which were put into practice by famous Latvian architects more intensive in the studying process. For rising of landscape quality there is need to educate society by mass media through popularization of „good practise” in landscaping, to turn its attention to negative and positive examples in town building.
18.	Regina Malakauskienė, Justas Šilinas	*Formuotos kalninės pušies (Pinus mugo Turra) medelių pritaikymo galimybės daugiabučių namų želdinimo kontekste*
	Balkonų želdinimas viena iš galimybių augalus integruoti į daugiaaukščių fasadų kontekstą, tačiau nauja architektūrinė stilistika, apdailos medžiagos, įpareigoja atsakingiau vertinti tam tikrus faktorius ir ieškoti naujų augalinių kompozicijų pateikimo bei išraiškos būdų. Straipsnyje analizuojamos augalų pritaikymo galimybės ir aplinkos harmonizavimo būdai. Vertinamos formuotos kalninės pušies (Pinus mugo Turra) pritaikymo galimybės daugiaaukščių namų balkonuose, lodžijose, atvirose laiptinėse.
19.	Rita Mikaliūnaitė, Aušra Daugėlienė	*Gyvatvorės Meškuičių miestelio želdiniuose*
	Vienas iš želdinių tipų yra gyvatvorės, kurios atlieka ne tik augalams būdingas funkcijas, bet apriboja bei saugo teritoriją, atskiria vieną sklypo plotą nuo kito, paslepia nuo nepageidautinų žvilgsnių, puošia sodybą ir formuoja erdves. 2008-2009 m. Meškuičių miestelyje (Šiaulių raj.) tirtos individualiose sodybose auginamos gyvatvorėse augalų rūšys, taip pat jų dekoratyvumas bei pakantumas žemoms temperatūroms. Miestelio gyvatvorėse dažniausiai auginamos iš visžalių – vakarinės tujos (Thuja occidentalis) bei iš vasaržalių – blizgančiojo kaulenio (Cotoneaster lucidus), paprastojo ligustro (Ligustrum vulgare), paprastosios karaganos (Caragana arborescens), vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna) augalų.
20.	Inese Naburga - Jermakova	*The Influence of Green Plantings on the Diversity of Bio-Environment*
	The theme of this article is based on the materials of the last conference “Eurogard V Botanic Gardens in the age of the climate changes”. Its main idea is restriction of using potential invasive alien species for directed introduction and development of ways to identify current invasive species to predict and anticipate future invasions and to do corresponding actions to control or limit them on the national or regional levels. The alien plants invasion in Latvia, Lithuania and Poland based on literature sources and practical research works in the Botanical Garden of University of Latvia is analyzed. The data of about 45 alien taxa of Poland, 18 of Latvia and 12 of Lithuania cultivated species escaped from ornamenting gardening in a local flora or having a tendency of escaping and wilding is demonstrated. The list with 36 taxa of perennials from the Botanical Garden of University of Latvia collections which have a potential of spreading/escaping to wild is formed. According to the given list Corydalis nobilis, Crocus specious, Heliopsis helionthoides var. scabra, Montia sibirica, Smilacina racemosa, Smilacina stellata, Tellima grandiflora are not recommended for wide using in greenery, especially on preserved natural territories.
21.	Rita Nekrošienė	*Urbanizuotų ekosistemų funkcionavimas*
	Šiame straipsnyje pateikiama urbanizuotų ir natūralių gamtinių ekosistemų palyginamoji analizė. Kiekvienai gamtinei ekosistemai būdinga savita struktūra, t. y. nusistovėjusi išorinių ir vidinių ryšių dinaminė sistema. Dekoratyvinių augalų augavietės urbanizuotose ekosistemose radikaliai skiriasi nuo natūralių. Joms nebūdinga augalų migracija, kolonizacija ir konkurencija, rūšių sudėtis nėra sąlygota augalų genotipinių savybių. Urboekosistemose dėl ūkinės veiklos yra supaprastėjęs, paspartėjęs biotinis apytakos ratas. Ryšium su tuo sumažėjęs apytakos stabilumas, sudėtingesnė ekologinė optimizacija.
22.	Regimantas Pilkauskas	*Dituvos bendrijų sodai Klaipėdos priemiestyje*
	Straipsnyje aptariama bendrijų sodo, kaip naujoviško želdynų tipo, ištakos. Bendrijų sodai kuriami tankiai apstatytų miestų žmonių gyvenimo sąlygoms pagerinti. Dituvos bendrijų sodų kūrimas pateikiamas kaip pavyzdys. Aptariamos dabar vykstančios bendrijų sodų pertvarkymo į mišrią sodybinių gyvenamųjų rajonų ir bendrijų sodų urbanistinę struktūrą galimybės.
23.	Rudevich M. N., Garanovich I. M., Grinkevich V. G.	*Evaluation of Landscape, Decorative and Functional Significance of a Green Area ‘Sevastopol Park’ in Minsk*
	Straipsnyje yra iškelta viena iš svarbiausių žmonijos problemų, kaip išsaugoti aplinką ir racionaliai panaudoti gamtinius išteklius. Svarbus šios problemos aspektas, kaip pagerinti želdynų planavimo, šiuolaikinių miestų apželdinimo kokybę bei sukurti palankias gyvenimo sąlygas juose. Tinkama želdynų priežiūra miesto, turinčio didelį antropologinį krūvį, galima tik tada, kai yra atsižvelgiama į jo natūralias ekosistemas, jų poreikius ir galimybes, remiantis ankstesnės teorinės ir praktinės patirties tyrimu ir analize ekologijos, želdynų vystymo ir želdynų dizaino srityse.
24.	Marija Samuitienė, Meletėlė Navalinskienė	*Kermėkus (Limonium Mill.) pažeidžiančių virusinių ligų sukėlėjai*
	Iš virusinėms ligoms būdingus požymius turinčių plačialapio kermėko (Limonium latifolium (Sm.) Kuntze) augalų buvo išskirti ir identifikuoti pomidorų žiediškosios dėmėtligės (Tomato ringspot virus, ToRSV) ir pomidorų dėmėtojo vytulio (Tomato spotted wilt virus, TSWV) virusai. Virusai buvo identifikuoti augalų indikatorių, elektroninės mikroskopijos ir DAS–ELISA metodais. Abu virusai plačiai paplitę, pažeidžia daugelio genčių augalus, tarp jų ir dekoratyvinius. Aprašyti virusinių ligų sukėlėjų plitimo kontrolės būdai.
25.	Mariana Smona	*Apželdinimo ir skirtingų tipų viešųjų erdvių aplinkos sąveikos analizė*
	Straipsnyje apibūdinami skirtingi socialinės aplinkos ir želdinių sąveikos tipai, apžvelgiant penkis pagrindinius visuomeninių miesto erdvių tipus Rygos ir Ventspilio miestuose bei Latvijos universiteto botanikos sode. Apibendrinant stebėjimų rezultatus galima padaryti išvadas dėl želdinių estetinio poveikio ir žmogaus elgsenos modelio koreliacijos ir jos poveikio žaliųjų teritorijų būklei. Taip pat pastebėta, kad ribotas priėjimas prie kai kurių miesto želdinių tipų nėra lemiamas faktorius, apibūdinantis galimybę apsaugoti jų labiausiai pažeidžiamus elementus.
26.	Vilija Snieškienė, Kęstutis Žeimavičius, Antanina Stankevičienė	*Nauji Lietuvos miestų gatvių želdiniai*
	Daugelyje Lietuvos miestų atėjo laikas pakeisti dalį gatvių želdinių, sodintų prieš 60–80 metų. Iki šiol šio tipo želdiniams buvo naudojami vietinių rūšių arba gana seniai introdukuotų rūšių medžiai. Dalis iš jų pakankamai gerai tiko, o kitų rūšių medžiai pasirodė visai netinkami. Šiuo metu Lietuvos miestuose bandoma sodinti iš užsienio įvežtus kai kurių bukų (Fagus), liepų (Tilia), klevų (Acer), kaštonų (Aesculus), robinijų (Robinia), platanų (Platanus) ir šermukšnių (Sorbus) rūšių ir miestų sąlygoms pritaikytų veislių sodinukus. Kaip jie toliau augs, ar prisitaikys prie vietos sąlygų ir atliks savo funkcijas, paaiškės tik po ilgesnių stebėjimų.
27.	Antanina Stankevičienė, Vilija Snieškienė	*Mikroskopiniai grybai, įtakojantys Rhododendron L. būklę želdynuose:* *VDU Kauno botanikos sodo pavyzdžiu*
	2006–2009 metais Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode tirta pažeistų Rhododendron L. (6 taksonai visžalių rododendrų) aplinkos mikologinė būklė. Išskirta ir identifikuota 50 rūšių priklausančių 21 genčiai mikroskopinių grybų. Iš pažeistų augalų dalių išskirta 16 rūšių priklausančių 14 genčių grybų, tarp kurių buvo potencialūs augalų šaknų puvinių ir vytulių sukėlėjai iš Fusarium, Verticillium, Phoma, Pythium genčių.
28.	Valda Šneiderienė, Aldona Zita Pikturnienė	*Klaipėdos miesto VI-ojo gyvenamojo rajono želdyno dirbtinio apšvietimo įvertinimas*
	Straipsnyje aptariamos želdynų dirbtinio apšvietimo įrengimo bendrosios nuostatos. Nagrinėjama Klaipėdos miesto bendro naudojimo teritorijų apšvietimo būklė ir jos gerinimo programos. Analizuojami Klaipėdos miesto VI-ojo gyvenamojo rajono želdyno, esančio tarp Smiltelės g., I.Simonaitytės g., Reikjaviko g., Žardininkų g. ir Statybininkų pr., dirbtinio apšvietimo būklės tyrimo rezultatai.
29.	Gitana Štukėnienė, Stasė Dapkūnienė	*Kardelių (Gladiolus L.) kolekcija Vilniaus universiteto Botanikos sode*
	Pasaulyje yra sukurta keliolika tūkstančių kardelių veislių. Lietuvoje kardeliai taip pat populiarūs. Jie vertinami dėl žiedų spalvų įvairovės, palyginti nesudėtingo auginimo, spartaus dauginimosi. Kardelių žiedų spalvų paletė labai plati – nuo sniego baltumo iki tamsiai rudos spalvos. Vilniaus universiteto Botanikos sodo kardelių kolekcijoje dabar auginama ir tiriama 110 Lietuvos gėlių selekcininkų sukurtų veislių ir 15 – užsieninių. Darbe buvo vertinami kardeliai pagal morfologinius požymius bei dekoratyvines savybes.
30.	Rita Šulskienė	*Šiaulių miesto švietimo įstaigų želdynai*
	Straipsnyje aptariami švietimo įstaigų želdynai. Atlikta švietimo įstaigų žaliųjų zonų analizė, išsiaiškinta, kokie augalai auginami želdynuose, kokie želdynai sudaro teritoriją. Pastebėti kai kurie teritorijų priežiūros trūkumai, privalumai. Pateikti žaliųjų erdvių tvarkymo tikslai.
31.	Andreas Thon, Wolfram Kircher, Ina Thon	*Chances and Opportunities to Reduce Maintenance Costs by Adjusting Irrigation Systems with Focus on Soil Characters and Plant Demands. Quality Management Ensures Durable and Sustainable Operation*
	Automatic irrigation systems can support the vitality and improve the aesthetical value of green spaces. Optimizing irrigation systems by adjusting irrigation amounts and irrigation intervals by using on-site related factors like soils and plant water demands contribute to minimize the input of water. Simple calculations of irrigation amount and quality management methods can reduce maintenance costs.
32.	Andreas Thon, Wolfram Kircher, Ina Thon	*Constructed Wetlands on Roofs as a Module of Sanitary Environmental Engeneering to Improve Urban Climate and Benefit of the On Site Thermal Effects*
	Research Projects and own research show high potential of Roof Gardens for water retention, water purification ability and on Site Thermal effects. Constructed wetlands as a part of sanitarty environmental management help to balance intense rainfalls and improve insulation of buildings while increasing air humidity and lowering air temperature in dense Urban areas.
33.	Jonas Vaidelys, Donatas Misiūnas	*Gėlynų įvertinimas pietų ir pietvakarių Lietuvos miestuose meninės raiškos priemonių aspektu*
	Straipsnyje pateikta Vilkaviškio, Marijampolės, Druskininkų, Alytaus ir Varėnos miestų gėlių derinių gėlynuose analizė, meninės raiškos priemonių taikymo aspektu. Pagrindinis dėmesys skirtas gėlių derinių pagal sudėtinių gėlyno elementų formų vienovę, proporcijas, kompozicijos vientisumą su aplinka, kontrastų ir akcentų taikymą, spalvų suderinimą, kompozicinio centro, kompozicinio ritmo buvimą. Šie kriterijai retai įvertinami, atliekant gėlynų analizę, todėl tyrimas yra originalus.
34.	Judita Varkulevičienė	*Peperomijos (Peperomia Ruiz. et Pav.) genties augalai interjero aplinkoje*
	Straipsnyje pateikiami duomenys apie peperomijos augalų rūšių galimybę augti interjere. Tyrimai atlikti 1997–2009 metais VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ir interjere. Stebėta 41 taksonų augalų, kilusių iš atogrąžų sričių. Tirtų peperomijų auginimą interjere ribojantys du veiksniai: apšvietimas ir interjero santykinė oro drėgmė žiemos laikotarpiu. Atlikti ilgamečiai tyrimai, leidžia nustatyti peperomijoms optimalias auginimo sąlygas ir pateikti tinkamą augalų asortimentą.
35.	Judita Varkulevičienė, Rita Maršelienė	*Rūšinių lelijų panaudojimas želdiniuose*
	VDU Kauno botanikos sodo kolekcijoje 2000-2009 metais buvo tirtos 9 lelijų rūšys. Lietuvoje natūraliai gamtoje auga tik viena rūšis – miškinė lelija (Lilium martagon L.). Įvertintos tirtų lelijų auginimo sąlygos, atsparumas žiemos nepalankiems veiksniams, ligoms. Taip pat tirta dauginimosi būdai, bei intensyvumas. Nustatyta, kad dėl savo pakankamo dekoratyvumo, atsparumo žiemos šalčiams, ligoms ir greito dauginimosi, 6 rūšis galima pritaikyti želdiniuose. L. martagon tinka auginti pavėsyje, pievoje kartu su pavasarinėmis smulkiasvogūninėmis gėlėmis ir laukinėmis daugiametėmis dekoratyviomis žolėmis.